2022 m. balandžio 3-10 dienomis „Sandoros“ progimnazijos 6-ių mokinių ir 3-ų pedagogų komanda viešėjo Turkijoje. Šioje saulėtoje šalyje vyko „Erasmus+“ projekto „Von der Alltätigkeit bis zur Heiligkeit“ susitikimas su projekto partneriais iš Lenkijos, Rumunijos, Turkijos, Italijos ir Lietuvos. Šio projekto išskirtinumas – veiklos, susijusios su religiniu aspektu, komunikacija vyksta vokiečių kalba.
Mokinės įspūdžiai apie kelionę
Pirmą kartą su mokyklos vykdomu tarptautiniu projektu į užsienį vykusi 6-okė Elzė Šiauleckaitė jau pakeliui iš Rygos oro uosto į Šiaulius rašė: „Sekmadienio popietę susidėjau svarbiausius daiktus į lagaminą ir išvykau į savo pirmą „Erasmus+“ kelionę. Pirma stotelė – Rygos oro uostas. Skridome į Stambulą. Skrydis neprailgo, nes lėktuve buvo planšetės, galėjome žaisti, žiūrėti filmus. Kai išlipome iš lėktuvo Stambule, jau buvo naktis. Standartinės patikros procedūros ir vėl kylame. Šį kartą leisimės Ankaroje. Skrydis – tik 1 val. Deja, kitas skrydis iš Ankaros į Adaną tik anksti ryte. Trumpai nusnūdę oro uoste, 6 val. ryto vėl pakilome skrydžiui į Adaną. Kai išlipome iš lėktuvo, buvo labai maloniai karšta. Visi buvo pavargę, tačiau šiluma atgaivino, visų kelionės dalyvių veiduose pasirodė šypsenos. Tad sėdome į mus pasitikusį autobusą ir išvykome į Mersiną, į viešbutį. Buvome labai pavargę, tad pirmadienį praleidome jame.
Antradienio rytą atsikėlę ėjome pusryčiauti, pavalgę išvykome į projekto partnerių turkų mokyklą. Mokyklos direktorius Murat Inan pristatė savo bendruomenę, vėliau visiems svečiams buvo sudarytos sąlygos kartu su turkais dalyvauti pamokose. Susipažinau su vaikais, žaidžiau krepšinį. Skaniai pavalgėme pietus ir grįžome į viešbutį.
Trečiadienį aplankėme mažytę mečetę, leidomės giliai į olas. Buvo bauginančiai puiku: ant sienų kabėjo labai gražūs kristalai, dvelkė vėsa, buvo gražu, bet drėgna. Pietauti važiavome į restoraną kalnuose – nuostabi vieta. Kalnuose kūrėme verbas.
Ketvirtadienį išvažiavome aplankyti įspūdingiausias Mersino vietas – Rojų ir Pragarą. Rojus buvo žalsva, medžiais apaugusi įduba, o Pragaras – akmenuota, tamsi ir labai gili vieta, į kurią galėjome nusileisti kelis šimtus metrų po žeme. Pasigrožėję vaizdais, išvykome prie Viduržemio jūros. Paplūdimyje nuo kranto matėsi pilis. Vieni maudėsi, kiti deginosi, o paskui žaidėme futbolą. Buvo nuostabi diena. Po vargingos dienos grįžę į viešbutį pavalgėme ir nuėjome miegoti.
Penktadienį aplankėme didžiausią Mersino mečetę. Buvo labai įspūdinga. Kilimai klojo visą mečetę ir lubos buvo dažytos mandalomis. Vėliau dalyvavome edukacijoje muziejuje ir važiavome į prekybos centrą. Ten nupirkome lauktuvių. Grįžę į viešbutį, skaniai pavakarieniavome.
Šeštadienį lankėmės labai senoje bažnyčioje, važiavome į turkų mokyklą atsisveikinti. Sekmadienį buvo labai liūdna. Atėjo momentas galutinai atsisveikinti. Liejosi ašaros ir pažadai dar būtinai susitikti. Buvo labai gaila išvažiuoti, nes baigiantis susitikimui, visi labai susibendravome. Atvažiavome į Adana oro uostą, skridome dvejais lėktuvais ir važiavome autobusu iš Rygos į Šiaulius.
Ši savaitė man ir mano draugams sandoriečiams labai patiko, nes buvo labai daug naujų pažinčių, įspūdžių, patirčių. Turkija – labai graži šalis, būtinai dar ten grįšiu“.
Daugiau kelionės įspūdžių nuotraukose čia.
Informaciją parengė M. Malcevičius ir E. Šiauleckaitė