Pasaulio švietimo sistemos flagmanu neretai įvardijama Suomija. Tačiau tankiausiai apgyvendinta Europos valstybė Belgija, kurioje studijuoja kone 50 tūkst. studentų užsieniečių, gali dažną lietuvį nustebinti gana išskirtiniais ugdymo sprendimais. Tiesa, dėl vienos priežasties belgų mokiniai, kurie renkasi savo karjeros kryptį, bendraamžiams lietuviams šiek tiek pavydi.
Karjeros specialistų mokykloje neturi
Belgijos ir Lietuvos švietimo sistemos turi gana nemažai tiek panašumų, tiek skirtumų. Tuo galėjo įsitikinti šiauliečiai Mindaugas Malcevičius, Jurgita Dembinskienė ir Laimutė Vielikenienė, gegužės 16-20 dienomis atvykę į Belgijos, Gento miesto Sint-Lievenscollege mokyklą stebėjmo vizitui pagal „Erasmus plius“ programos projektą „Ugdymo karjerai sistemos tobulinimas Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose“.
Mokyklos veiklos kokybės koordinatorius Kris Mattheeuws, pristatęs savo šalies ir mokyklos švietimo sistemos ypatumus, atkreipė dėmesį, kad Belgijos mokyklose tokio mokinių karjeros specialisto, kokius jau kelerius metus turi visos Šiaulių miesto mokyklos, neturi. Belgijos švietimo ekspertas įsitikinęs, kad Šiaulių švietimiečių įdirbis ruošiant mokinius profesijos pasirinkimui – itin geras pasirinkimas.
Tiesa, nors belgai atskiro specialisto, kuris su mokiniais tiesiogiai dirbtų nukreipdamas į tinkamas profesijos vėžias, neturi, profesinio veiklinimo paslaugas gauna iš šios šalies mokiniai.
„Su mūsų mokiniais karjeros, profesijos klausimais labai daug dirba mokytojai, mokinių tėvai, mokyklos vadovai“, – vizito dalyviams iš Lietuvos pasakojo K. Mattheeuws, kurio mokykloje, kaip ir Lietuvoje, itin populiarios dienos, Lietuvoje dažnai vadinamos „Šok į tėvų klumpes“.
Belgų mokiniai, priešingai nei šiauliečiai, neturi galimybės su juos lydinčiu specialistu lankytis įstaigose, kad „pasimatuotų“ savo, galbūt, ateities profesijas, Belgijoje itin populiaru rengti susitikimus su buvusiais mokiniais. Buvę mokiniai, jau pabaigę studijas, padarę karjeras, atvyksta susitikti su savo įpėdiniais. Vyksta įdomios diskusijos, dalijamasi patirtimi.
Skirtingi požiūriai į egzaminus, galimybės (ne)keisti
Bene vertingiausia šiauliečių mokinių karjeros specialistų vizito Belgijoje dalis – susitikimai su Sint-Lievenscollege mokyklos mokiniais. Ypač produktyvus ir įsimintinas karjeros planų rengimas, aptarimas su vyriausiais šios mokyklos mokiniais, kurie šiemet mokslus tęs jau aukštosiose mokyklose.
„Belgų abiturientai nustebo sužinoję, kad bendraamžiai iš Lietuvos 11 ir 12 klasėse gali gana ženkliai koreguotis savo individualius ugdymo planus. Sint-Lievenscollege mokyklos, kaip ir visos Belgijos, mokiniai gerokai anksčiau nei Lietuvoje renkasi mokslų kryptis. Korekcijos iki pat mokyklos baigimo gana minimalios – kasmet galima pasirinkti po vieną mokomąjį dalyką iš tam tikros srities“, – įspūdžiais iš stebėjimo vizito grįžusi dalijasi J. Dembinskienė.
Vieningos nuomonės Belgijos Venecija vadinamo Gento miesto mokiniai neturėjo ir dėl Lietuvoje brandos egzaminų sesijoje savo žinias kasmet besitikrinančių tūkstančių lietuvių abiturientų. Vieniems belgams tai atrodė nelogiškas ir didžiulį stresą keliantis mokyklos baigimo etapas, kiti išsakė nuomonę, kad sutiktų geriau tokiu būdu laikyti egzaminus, o ne, kaip įprasta Belgų švietimo sistemoje, kasmet laikyti įvairias patikras ir rinkti taškus.
Stebėjimo vizito dalyvius iš Šiaulių nustebino sudėtinga Belgijos mokinių renkamų taškų sistema. Sint-Lievenscollege mokyklos veiklos kokybės koordinatorius K. Mattheeuws pristatytoje sistemoje – gana daug painios matematikos, kai jau mokyklos suole mokiniai pagal savitą sistemą renka taškus, kurie vėliau turi įtakos stojant į universitetą.
Panašūs iššūkiai
Paskutinę stebėjimo vizito dieną su Sint-Lievenscollege mokyklos vadovais vyko įdomi diskusija, pasidalijimas nuomonėmis apie šių dienų Lietuvos ir Belgijos švietimo sistemos iššūkius. Belgijos švietimo ekspertai neslėpė, kad jų šalyje, nors švietimo lygis gana aukštas, rasti trūkstamo dalyko pedagogą – gana sunki misija. Panašiai kaip šiuo metu ir Lietuvoje.
„Mokytojo profesija Belgijoje nėra paklausi. Ir ne tiek dėl darbo užmokesčio dydžio ar darbo sąlygų. Priežastis kita – visuomenės požiūris. Pas mus studentai mieliau renkasi, pavyzdžiui, itin populiarias psichologijos studijas, bet ne pedagogikos“, – neslėpė daugiau nei tūkstantį vaikų turinčios vienos geriausių Gento mokyklų vadovas Steven Ronsijn.
Mindaugas MALCEVIČIUS